Kaip lietuviai garbino vandenį
Kaip lietuviai garbino vandenį?
Vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis labiausiai paplitęs žemės junginys, bespalvis ir bekvapis skystis. Be vandens negali gyventi žmonės, gyvūnai, augalai. Be jo nežydėtų gėlės, neaugtų medžiai, nebūtų nei vieno gyvio. Tik sausa ir nyki dykuma.
Kaip lietuviai garbino vandenį anksčiau? Kaip žinome, praeityje buvo sunkesni laikai, neturėjome automobilių, mobiliųjų telefonų, pagalbinių buities daiktų, nebuvo restoranų, nebuvo pusfabrikačių, nebuvo nieko. Gyveno žmonės savo suręstuose namuose, ar palapinėse. Augino gyvulius. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste ir žinoma žvejyba. Kaimai dažniausiai įsirengdavo prie vandens telkinių: upių, ežerų ir net jūrų. Kodėl? Jiems tas vandens telkinys, prie kurio jie buvo apsistoję, atstodavo dušą ir pagelbėdavo maisto gaminime, jame jie plaudavo savo drapanas.
Na, o kaip lietuviai garbino vandenį jau vėlesniais laikais. Mitinis pasaulis prasideda iš vandenų. Vandens dievas buvo Vandenis. Visose kalendorinėse ir šeimos šventėse vanduo naudojamas kaip švarinanti ir šventumą teikianti galia. Tai matome ir girdime seniausiose liaudies dainose bei sutartinėse, kurios veikia kaip maldos ar užkalbėjimai.
Kai būdavo sausros žmonės melsdavosi vandens dievui, aukodavo aukas, šokdavo.
Balsavimas
Žiūrėta: 7300 | Balsų: 3 | Vidurkis:
Komentarai
Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!