Kaip dėlės gydo?
Gydyti dėlėmis pradėta gilioje senovėje. Jau tūkstantis metų prieš Kristų senovės Kinijoje buvo taikomos įvairios gydymo dėlėmis metodikos. Gydydavo įvairias ligas , net onkologines.
Daug žymių gydytojų tokį gydymą laikė gana efektyviu ir apie tai rašė savo moksliniuose darbuose. Avicena (Abu ali al Husain ibn Abdalllah ibn Sina - sutrumpintai Ibn Sina; gimė 980 m. netoli Bucharos – mirė 1037 m. Persijos Hamadane) savo knygoje „Medicinos kanonas“ detaliai aprašė , kaip naudoti dėles įvairių ligų gydymui.
Pasaulyje yra apie 500 rūšių dėlių, bet medicinoje naudojamos vos kelios rūšys. Beje, medicinoje naudojamos dėlės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Didžoje Europos dalyje gyvena paprastoji medicininė dėlė, skirstoma į du porūšius. Tai gamtoje natūraliai gyvenanti ir dirbtinai žmogaus išvesta bei dauginama medicininė dėlė.
Iš tikrųjų, hirudoterapija taikoma gydant daugybę įvairių ligų: hematologines, kardiologines, ginekologines,urologines, gastroenterologines, oftalmologines, neurologines, odos ligas, etc.
Reikia pažymėti, kad dėlė ne tik gydo konkrečią ligą, bet ir stiprina organizmą, imunitetą, reguliuoja medžiagų apykaitą, kraujotaką, gerina miegą ir apetitą. Dėlės naudojamos ir kosmetikoje veido raukšlių mažinimui ar lyginimui, odos elastingumo gerinimui, randų rezorbcijai.
Dėlių gydomosios savybės susijusios ne su „blogo kraujo išsiurbimu“ iš organizmo, kaip seniau buvo tikima, o dėl to, kad prisisiurbus dėlei, su jos seilėmis patenka kraujo krešumą stabdanti medžiaga hirudinas. Vėliau buvo atrastos ir kitos medžiagos, kurias išskiria dėlės. Tai medžiagos, turinčios antibakterinių, imuninę sistemą stiprinančių, priešuždegiminių ir kitų savybių.
Kaipgi vyksta gydymas? Būtina žinoti, kad dabar niekas balose dėlių negaudo. Medicininės dėlės yra specialiai auginamos. Jos turi būti sterilios, naudojamos tik vieną kartą.
Tie, kas nutarė gydytis dėlėmis, turi žinoti, kad pradinis gydymo etapas būna truputį skausmingas. Žmogus jaučia trumpalaikį skausmą kol dėlė prakanda odą. Kai į žaizdą patenka dėlės seilės su medžiaga, stabdančia kraujo krešėjimą, tuo pačiu nuskausminama ta vieta ir skausmas dingsta. Kai dėlė prisisiurbia kraujo ir nukrenta, žaizdelė kurį laiką kraujuoja, nes kraujas nekreša. Tai nėra pavojinga.
Gydymą prižiūri gydytojas-hirudoterapeutas, kuris nustato gydymui reikalingą dėlių kiekį, dėlės dydį (kiek kraujo „išgers“ viena dėlė , priklauso nuo jos dydžio) ir prisisiurbimo vietas. Paprastai vieno seanso metu nenaudojama daugiau kaip 10 dėlių , nors galima apsiriboti tik 1 ar 2 dėlėm.
Dėlės nukrenta nuo odos pačios , kai pakankamai „prisiurbia“ kraujo. Norint, kad dėlė nukristų ankščiau laiko , naudojami atitinkami preparatai: druska, spiritas, actas. Jėga atitraukti dėlės nereikia, nes tai kiek pavojinga , - gali žaizdoje palikti jos žandikaulis.
Ypatingos kontraindikacijos hirudoterapijoje nenaudojama . Šis gydymo būdas nerekomenduojamas , kai žmogui nustatyta mažakraujystė, mažas kraujo krešėjimas, organizmo išsekimas, nėštumas.
Pastaruoju metu hirudoterapija populiarėja. Vis daugiau žmonių naudoja medicininius metodus, patikrintus tūkstantmetine gydymo praktika , įskaitant ligų gydymą medicininėmis dėlėmis.
Balsavimas
Žiūrėta: 5690 | Balsų: 2 | Vidurkis:
Komentarai
Kolkas komentarų nėra. Būk pirmas!