Kaip virti grikių košę
Kodėl?
Todėl, kad dėl tariamo jos virimo paprastumo verdama kaip pakliuvo, o ne pagal taisykles. Beje, nors ir keista, bet košių virimo taisyklės yra panašios į matematikos taisykles — jos yra tikslios, aiškios, trumpos ir nesunkiai įsimenamos.
Kiekvienam grikių kruopų tūrio vienetui reikia imti dvigubai daugiau (pagal tūrį) vandens (1:2), ir šio santykio reikia laikytis ne iš akies, o absoliučiai tiksliai, gramo tikslumu!
Ryžių kruopoms, jeigu jos verdamos vandenyje, galioja kitas santykis: 200 kubinių centimetrų (mililitrų) kruopų 300 mililitrų vandens (2:3). Tačiau yra ir atitinkamų temperatūros, ugnies stiprumo (jos intensyvumo) ir slėgio palaikymo taisyklių.
Būtent tai dažnai pamirštama, o tiksliai įvykdoma tik tai, kas liečia kruopų ir vandens santykį, todėl košės ir tampa pačiais neskaniausiais patiekalais. Kadaise jos buvo skanėstai.
Jos buvo skanios savaime, nes jose likdavo vitaminų ir ypatingų aromatinių medžiagų, jų molekulinės ir atominės struktūros nepažeisdavo netinkamas slėgio režimas.
Visa tai galime suprasti ir paaiškinti dabar, XX amžiaus pabaigoje, remdamiesi šiuolaikinėmis žiniomis apie medžiagą apskritai ir apie vienas ar kitas medžiagas. Tačiau žmonės, gyvenę prieš 100—200 metų ir dar anksčiau, tinkamai gamino grynai empiriškai, remdamiesi kasdieniniu patyrimu, stebėdami, kas ir kokiomis sąlygomis pavyksta, o kas ne.
Grikių košei pakanka sandaraus dangčio, stiprios ugnies pirmąsias 3—5 minutes, kol užverda vanduo, po to verdama ramiai, nestipriai, o košei baigiant virti — silpnai, kol vanduo visiškai išverda ne tik paviršiuje, bet ir prie puodo ar katilėlio dugno. Be to, reikia metalinio (neemaliuoto) puodo arba katiliuko su storesniu išgaubtu, o ne horizontaliu, plokščiu dugnu. Būtent šios konstrukcijos inde vanduo greičiau išverda nuo dugno ir visa košė vienodai kaista ir brinksta.
Dar viena svarbi daugumos košių virimo taisyklė: įbėrus kruopų ir jas užpylus vandeniu, nereikia judinti, maišyti, kištis j vykstantį procesą, kilnoti ir atidarinėti dangtį. Košę verda ne tiek vanduo, kiek garai, ir todėl juos išleisti — reiškia neduoti pakankamai reikiamos šilumos. Kitaip košė arba svyla, džiūsta, arba, jeigu stengiamės jai „padėti“, norime ištaisyti klaidą ir pripilame vandens, virsta pliurza, sugadinama.
Taigi išvada tokia: per košės virimo vidurį praktiškai negalima ištaisyti klaidos. Geriausiai viską daryti pagal taisykles iš pat pradžių ir jokiu būdu nesikišti į virimo procesą.
Balsavimas
Žiūrėta: 7167 | Balsų: 3 | Vidurkis:
Komentarai